Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Pegmatito gysla su trimis kvarcais, kuncito plokšte ir albitu -  magminė gyslinė, intruzinė uoliena. Spalva pilkšva beveik balta, kvarcas skaidrus permatomas, kuncito spalva rožinė. Rūgščios sudėties uoliena, kurią sudaro trys kvarcai, kuncito plokštelė, eksponato apačioje truputis albito. Uoliena stambiagrūdės kristalinės pegmatitinės struktūros, masyvios tekstūros. Susidarė iš liktinės pegmatitinės magmos lydalo, turinčio daug lakiųjų komponentų - mineralizatorių. Parvežta iš Afganistano.

Chalkopiritas - sulfidų klasės mineralas CuFe₂. Eksponatas aukso spalvos, kietumas 3,8-4, turi metalo blizgesį, neskaidrus, bruožas žalsvai juodas, trapus, neskalus, lūžis kriaukliškas. Kristalai reti, būna dvynučių, agregatai vientisai grūdėti ir intarpėliai. Labai paplitęs Žemės plutos mineralas. Eksponato forma netaisyklingo trikampio. Žemės paviršiuje oksiduojasi ir virsta malachitu.

Citrinas - oksidų klasės mineralas – skaidrioji kvarco atmaina, geltonos spalvos, kietumas 7. Eksponato blizgesys stiklo, skaidrus permatomas, lūžis kriaukliškas. Kristalai trigoninės sing., stulpiški. Dažnos drūzos. Susidaro žematemperatūrių kvarco gyslų tuštumose ir alpiškose gyslose bei miaroliniuose (poringuose) pegmatituose. Telkiniai reti. Iš pakaitinto 470-6000 C temperatūroje ametisto ar dūminio kvarco gaunamas dirbtinis citrinas, kuris nuo gamtinio skiriasi raudonu atspalviu. 

Tigro akis - oksidų klasės mineralas SiO₂ . Gali turėti priemaišų: Li, Na, Mg, Al, K, Ca, Ti, Fe,  dujų ir skysčių burbuliukų. Būna įvairių spalvų, atspalvių nuo baltos iki juodos, daugiausia eksponate matyti raudonos ir aukso geltonumo, žalsvai juodo. Kietumas 7. Lūžis kriaukliškas. Taisyklingų skalumo plokštumų neturi.  Spalvingas, šilkinį spindesį turintis akmuo, neskaidrus. Randamas intruzinėse ir metamorfinėse uolienose.  Kilmė įvairi: magminė, pegmatitinė, metamorfinė, hidroterminė ir kt. Būdingas stulbinantis optinis efektas, kurį lemia glaudžiai susispaudę asbesto plaušeliai. Ritinėjant akmenį iš vienos pusės į kitą, dėl pluoštinės kvarco struktūros paviršius atrodo mirguliuojantis. Eksponatas luisto formos, plokščias.

Grynosios geležies meteoritas - susidedantis iš geležies ir nikelio kietojo tirpalo, eksponato spalva pilka metalo. Geležiniai meteoritai yra retesni už akmeninius meteoritus. Metalinę fazę sudaro kamasitas, tenitas arba jų mišinys. Eksponatas trikampio formos, parvežtas iš Namibijos.

Agatas – oksidų klasės kvarco grupės mineralas, chalcedono SiO₂  pusiau skaidrioji atmaina, kuriai būdinga kriptokristalė struktūra, koncentriška juostuotoji arba dėmėtoji tekstūra bei dekoratyvūs intarpai. Gausiausios kvarco šeimos akmenėlis. Šis spalvotasis chalcedonas, išmargintas koncentriniais žiedais ir paralelinėmis linijomis, savo vardą gavo nuo Agato upeliuko Sicilijos saloje. Gražios atmainos naudojami juvelyriniams ir dekoratyviniams dirbiniams. Bespalvis dėl didelio kietumo, klampumo, mažo dilumo ir kt. savybių naudojamas techniniams dirbiniams. 

Fluoritas  - fluoridų klasės mineralas CaF₂  (Ca 51,33 %, F 48,67 %). Šviesiai žalsvos spalvos, vietomis neryškai matomos violetinės spalvos, kietumas 4, turi stiklo blizgesį, skaidrus, skalumas tobulas, trapus eksponatas. Lūžimai kriaukliški, fluoritas yra izotropiškas, nelaidus elektrai, mažai laidus šilumai. Susidaro temperatūrai ir slėgiui kintant dideliu intervalu. Randamas nuosėdinėse, nuosėdinėse-vulkanogeninėse uolienose, alavo, švino, cinko rūdinių telkinių hipergenezės zonoje. Eksponatas yra šlifuotas, kiaušinio formos. 

Dalarnės porfyras – magminė efuzinė uoliena, raudonos (rudai raudonos) spalvos, granitinės sudėties, porfyrinės struktūros ir masyvios tekstūros. Pagrindinė masė stikliška. Fenokristai sudaryti iš kvarco tamsiai pilko iki 6 mm dydžio ir feldšpatų (t.y. kalio feldšpatų šviesiai rusvų ir plagioklazų baltų su melsvu atspalviu) iki 8 mm dydžio. Uoliena yra riedulio formos, kurio šonas yra nupjautas ir nušlifuotas. Uolienos susidarymo vieta Centrinė Švedija, Dalarnės apylinkės, amžius apytiksliai 1,7-1,8 mlrd. metų. Riedulio ledyno atnešimo ir radimo vieta – Šventoji, Palangos m., Lietuva.

Porfyras – magminė efuzinė uoliena, raudonos (rudai raudonos) spalvos, granitinės sudėties, porfyrinės struktūros ir masyvios tekstūros. Pagrindinė masė stikliška. Fenokristai sudaryti iš feldšpatų: kalio feldšpato ir plagioklazo, kurie yra persidengę vienas su kitu ir dauguma yra beveik idiomorfiški (t. y. taisyklingos formos kristalai) iki 8 mm dydžio. Uoliena yra suploto riedulio formos, kurio šonas nupjautas ir nušlifuotas. Uolienos susidarymo amžius apytiksliai 1,7-1,8 mlrd. metų. Riedulio ledyno atnešimo ir radimo vieta Baltijos jūros paplūdimys, Šventoji, Palangos m., Lietuva.

Labradoritas -  magminė intruzinė bazinė anortozito grupės uoliena iš plagioklazo labradoro >90 %. Dar būna augito, titanomagnetito, ilmenito, rečiau – apatito, kartais randama po nedaug kalio feldšpato, kvarco, biotito. Spalva tamsiai pilka, juoda.  Pasižymi melsvos spalvos vidiniu atspindžiu - irizavimu. Itin stambiagrūdės struktūros, kristalai iki 25 mm dydžio, masyvios tekstūros. Eksponatas yra netaisyklingos formos, apskaldytais šonais, vienas šonas nušlifuotas. Radimvietė Barčių k., Varėnos r., Lietuva.

Pernio granitas – magminė intruzinė uoliena, šviesiai pilkos spalvos, įvairiagrūdės struktūros, vyrauja stambiagrūdė, masyvios tekstūros masė Sudaryta iš biotito iki 4 %, feldšpatų 50 % iki 20 mm dydžio (kalio feldšpatų šviesių beveik baltų ir plagioklazų rausvų panašūs kiekiai), kvarco 45 % pilko ir granatų 1% raudoni iki 1 mm dydžio. Šiai uolienai būdingas bruožas tas, kad plagioklazai yra tamsesni už kalio feldšpatus, dažnai būna atvirkščiai. Uoliena (eksponatas) yra kampuota nuoskila nuo riedulio, kuri buvo rasta Dainavos k., Raseinių r., Lietuva.

Piterlitas  - pirmą kartą pavadinimas panaudotas 1925 m. nuo miestelio pavadinimo „Pyterlahti“. Uoliena yra rapakivis, margas nuo raudonos iki tamsiai pilkos spalvos, granitinės sudėties, stambiagrūdės, porfyrinės struktūros, masyvus. Pagrindinė masė sudaryta iš mafinių mineralų raginukės, biotito, ir feminių mineralų, suapvalintų kvarco ir kalio feldšpatų, kurių kiekiai apylygūs, tai pat nedidelis kiekis yra plagioklazo. Fenokristai sudaryti vien iš kalio feldšpato, šviesiai raudoni iki 40 mm dydžio, dauguma idiomorfiški. Uoliena (eksponatas) yra kampuota nuoskila nuo riedulio. Uoliena susidarė pietrytinėje Suomijoje, Pyterlahti miestelio apylinkėse, susidarymo amžius apie 1543 mlrd. metų. Uolienos radimo vieta Dainavos k., Raseinių r., Lietuva.