• Stones treasures of Mosėdis

      Stones treasures of Mosėdis

      Restored water mill building is an exposure chamber. It is exposed in three halls. There is the exposure of main boulders and strains in the first hall, also a wide variety of granite, magmatic and metamorphic rock associations, the founder V. Intas exposure and geologist prof. A. Gaigalas exposure.
      The second room is a variety of sedimentary, paleontological finds. Collection of sand different colors and fraction. Minerals are introduced as well as a veriety of stones from the human`s body.
      The third hall of valuable and unique collection of minerals. They are collected from various places on Earth - India, Mountain Altai, Turkmenistan and gifted by E. Preikša, A. Ulskis, D. Jurkevičius, A. Ilgevičienė, A. Bitinas, V. Intas, G. Motuza, V. Ušackas. Also you can find A. Baltinas`s watercolor exhibition on the walls.

Objects of the exhibition

   
  • Granofyras

    Granofyras

    Granito porfyras (senas pavadinimas „granofyras“) – magminė intruzinė uoliena, raudonos spalvos, granitinės sudėties, įvairiagrūdė, porfyrinės struktūros, masyvios tekstūros. Pagrindinė masė šviesiai raudona, įvairiagrūdė. Sudaryta iš mafinių (tamsių) biotito, felzinių (šviesių) feldšpatų ir kvarco mineralų. Fenokristai sudaryti iš kalio feldšpato raudono ir šviesiai raudono iki 10 mm dydžio ir kvarco pilko iki 7 mm dydžio. Uoliena susidarė maždaug prieš 1,5–1,6 mlrd. metų. Uoliena yra gargždo formos nupjautu ir nušlifuotu šonu. Eksponatas rastas Baltijos jūros paplūdimyje, Šventoji, Palangos sav., Lietuva.

  • Labradoritas

    Labradoritas

    Labradoritas -  magminė intruzinė bazinė anortozito grupės uoliena iš plagioklazo labradoro >90 %. Dar būna augito, titanomagnetito, ilmenito, rečiau – apatito, kartais randama po nedaug kalio feldšpato, kvarco, biotito. Spalva tamsiai pilka, juoda.  Pasižymi melsvos spalvos vidiniu atspindžiu - irizavimu. Itin stambiagrūdės struktūros, kristalai iki 25 mm dydžio, masyvios tekstūros. Eksponatas yra netaisyklingos formos, apskaldytais šonais, vienas šonas nušlifuotas. Radimvietė Barčių k., Varėnos r., Lietuva.

  • Gabro noritas

    Gabro noritas

    Gabro noritas–magminė intruzinė bazinė gabroidų grupės uoliena, vidutingrūdė, masyvi. Apie pusę uolienos sudaro taisyklingi (idiomorfiški) šviesiai pilkos spalvos, iš išorės padūlėję plagioklazo kristalai, tarp kurių išsidėstę juodo augito (monoklininis piroksenas) ir rudo (padūlėjusio) hipersteno (rombinis piroksenas) grūdai. Uolienos kilimo vieta greičiausiai Vidurio Švedija. Uoliena rasta Šauklių k., Skuodo r., Lietuva.

  • Obsidianas

    Obsidianas

    Obsidianas [lot. Obsidianus lapis-Obsidijaus akmuo; pagal iškreiptą rom. Obsijaus vardą; Theophrastos, 320 m.pr.Kr.]-vienalytė stikliška, beveik amorfinė vulkaninio stiklo atmaina. Uoliena, susidariusi staiga atvėsus ir nespėjus išsikristalizuoti klampiai rūgščios riolitinės sudėties lavai. Juodos spalvos aštriabriaunė uoliena, būdingas stiprus blizgesys, kriauklėtas lūžis, masyvi tekstūra, stikliška struktūra. Forma netaisyklinga. Eksponatas parvežtas V. Into, iš Armėnijos, Sevano ež. apylinkių.

  • Rankinės girnos

    Rankinės girnos

    Rankinės girnos – tai įrengimas skirtas malti grūdams. Rankinių girnų poreikis išnyko, nes atsirado machanizuoti malūnai. Eksponuojamos girnos buvo sukamos rankomis – du skritulio formos akmenys (granitas) tarpusavyje sujungti vertikalia ašimi, aplink kurią būdavo sukamas viršutinis akmuo, tarpusavyje sukami akmenys trindavo grūdus. Viduryje yra 75 mm skersmens skylė į kurią buvo beriami grūdai. Girnos įrengtos, iš lentelių sukaltų, medinėje dėžėje ant pastatomų kojų.

  • Migmatitas su granatais

    Migmatitas su granatais

    Migmatitas su granatais – metamorfinė uoliena, susidariusi regioninio metamorfizmo metu, veikiant aukštoms temperatūroms, amfibolinės facijos. Uoliena yra juostuota, šviesiai pilkos ir tamsiai pilkos spalvos  juostelėmis, vidutinio rūgštingumo sudėties, įvairiablastinės struktūros, juostuotos tekstūros. Mineralinė sudėtis: mafiniai mineralai biotinas ir raginukė, raginukės kiekis labai nedidelis, felziniai mineralai: kvarcas pilkas ir plagioklazas šviesiai melsvai pilkas, beveik baltas. Eksponate matyti persikristalizavę, paveikti migmatizacijos  stambesni mineralų blastai, tai pat puikiai matyti išlikusios senosios uolienos juostelės paleosomos, greičiausiai suprakristalinė uoliena (t.y. uoliena susidariusi žemės paviršiuje, šiuo atveju smėlis nuosėdinė, nuolaužinė uoliena, vėliau panardinta ir metamorfizuota ir tapusi smiltainiu). Perkristalizuotos juostelės yra stambiagrūdės, dėmėtos tekstūros, sudarytos iš kvarco iki 5 mm dydžio, plagioklazo iki 7 mm dydžio, granato, kuris sudaro  
    rausvas dėmutes 10 – 30 mm dydžio , biotito ir nedidelio kiekio raginukės. Paleosoma  tamsiai pilkos spalvos, smulkiablastinės struktūros, masyvios tekstūros, sudaryta iš kvarco, feldšpatų ir biotito. Eksponatas yra kampuoto luisto formos, nuskelto nuo riedulio. Rasta Kulalių poligone, Skuodo r., Lietuva.

  • Smiltainis su amonitu

    Smiltainis su amonitu

    Amonitai-tai, kriaukliniai galvakojai moliuskai, atsiradę devono periodu bei išmirę kreidos ir paleogeno periodų sankirtoje prieš  65 mln. metų. Artimiausi dabartiniai amonitų giminaičiai yra mums gerai žinomi bekiaučiai galvakojai moliuskai – kalmarai, sepijos ir aštuonkojai. Žymiausias jų atributas – susukta į spiralę išorinė kriauklė. Amonitai turėjo unikalią savybę, jie pakęsdavo deguonies trūkumą. Eksponatas yra juros periodo galvakojų moliuskų klasės atstovas. Kriauklė suakmenėjusi smiltainyje ir turi perlamutro atspalvį.

  • Akmeninis kirvukas (diabazas)

    Akmeninis kirvukas (diabazas)

    Akmeninis kirvukas -tai archeologinis radinys, kurį dažniausiai surandama atsitiktinai. Tokie kirvukai buvo naudojami akmens ir žalvario amžiuje. Lietuvoje akmeniniams kirvukams daugiausia naudotos bazinės vulkaninės uolienos, randamos rieduliais,-šis kirvukas padarytas iš diabazo- tai, magminė efuzinė uoliena, kirvukas tamsiai pilkos-rudos spalvos, bazinės sudėties, diabazinės struktūros, masyvios tekstūros. Eksponatas su skilute kotui, eksponatas rastas Žebrokų k., Skuodo r., Lietuva.

  • Rodonitas

    Rodonitas

    Rodonitas silikatų klasės piroksenoidų grupės mineralas CaMn4 [Si5O15] , kuriame dalį Mn keičia Mg (iki 6% MgO) ir Fe (iki 14,5% FeO), atmaina, turinti iki 5-8% ZnO, yra fauleritas, MgO –sihutsunitas.  Kristalai triklininės singonijos plokštelių, kartais prizmių formos (iki 100 mm). Spalva tamsiai raudona (rožinė), vyšninė arba rausvai ruda su juodomis MnO2  gyslelėmis ir dėmėmis, juoda. Kietumas 5,5-,5, tankis 3400-376 kg/m3 , trapus, neskaidrus.  Susidaro sąlyčio ir regioninio metamorfizmo sąlygomis (palyginti žemoje temperatūroje) iš daug mangano turinčių uolienų (vulkaninėse-nuosėdinėse mangano rūdose, skalūnuose ir kt.), rečiau – hidroterminėse gyslose.  Eksponato radimvietė Rusija, Uralas.

  • Dešiniojo inksto koralinis akmuo

    Dešiniojo inksto koralinis akmuo

    Dešiniojo inksto koralinis akmuo - inkstų akmenligė gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, o akmenys susidaro įvairių dydžių ir įvairios sudėties. Jie būna įvairūs, dažniausiai mišrūs, juos sudaro keletas medžiagų: baltymai, druskos. Dažnai aptinkami kalcio akmenys, net 80–85 % inkstų akmenų turi kalcio. Akmenys gali susidaryti ir kai kalcio per daug, ir kai per mažai. Koraliniai akmenys užima visą inksto geldelę. Šis eksponatas susidarė žmogaus organizme  ir yra kaip koralas. Sudėtis polimiktinė, tai yra iš kelių elementų. Spalva balta, forma suriesto rago, vienas šonas lygus, kitas tarsi priaugęs nuskilusių, šakotų gumbelių.

  • Suakmenėjęs medis

    Suakmenėjęs medis

    Suakmenėjęs medis - suakmenėjimas yra natūralus procesas, kai po žemėmis palaidotų medžių dalys, veikiant milžiniškam slėgiui, bėgant laikui virsta mineralais. Medis netampa akmeniu, o medienos pavidalas ir jos struktūriniai elementai išlieka nepakitę, kai irstančias organines medžiagas (ištirpdo vanduo) keičia mineralinės medžiagos. Suakmenėjusio medžio spalvos priklauso nuo cheminių priemaišų, eksponate vyrauja juostuota  šviesiai rusva, ruda, vietomis beveik balta, kietumas 7, blizgesys vaško, neskaidrus, šis eksponatas primena agatą. Eksponato apačioje priklijuotas kartonas su žydra plėvele.

  • Fe - meteoritas (Gibeon Meteorite)

    Fe - meteoritas (Gibeon Meteorite)

    Grynosios geležies meteoritas - susidedantis iš geležies ir nikelio kietojo tirpalo, eksponato spalva pilka metalo. Geležiniai meteoritai yra retesni už akmeninius meteoritus. Metalinę fazę sudaro kamasitas, tenitas arba jų mišinys. Eksponatas trikampio formos, parvežtas iš Namibijos.

  • Displaying 13 results of 24
  • Number of entries per page:
  • Page: of: 3
Average (0 Votes)
The average rating is 0.0 stars out of 5.
No comments yet. Be the first.